AR

BE

BG

BN

BS

CA

CS

DE

EL

EM

EN

EO

ES

ET

FA

FI

FR

HE

HR

HU

ID

IT

JA

KA

KN

KO

LT

LV

MR

NL

NN

PA

PL

PT

PX

RO

RU

SK

SR

SV

UK

VI

ZH

Kalbėjimas įmanomas dėl genetinės mutacijos

Žmogus – vienintelis kalbėti galintis žemės padaras. Tai jį išskiria iš kitų gyvūnų ir augalų. Žinoma, gyvūnai ir augalai taip pat vienas su kitu bendrauja. Tačiau jie nekalba kompleksine skiemenų kalba. Tad, kodėl žmonės gali kalbėti? Norint kalbėti, būtini tam tikri fiziniai bruožai. Tie fiziniai bruožai būdingi tik žmonėms. Tačiau tai nereiškia, kad juos išvystė žmonės. Evoliucijos istorijoje niekas nevyksta be priežasties. Kažkada žmogus pradėjo kalbėti. Kol kas nežinome, kada tiksliai tai nutiko. Tačiau kažkas turėjo nutikti, kad žmonės pradėtų kalbėti. Tyrinėtojai mano, kad už tai atsakinga genetinė mutacija. Antropologai sulygino įvairių gyvų padarų genus. Gerai žinoma, kad kalbai įtaką daro tam tikras genas. Tie, kurių šis genas pažeistas, sunkiai kalba. Jie negali gerai savęs išreikšti ir jiems sunku suprasti žodžius. Šis genas buvo analizuojamas žmonėse, beždžionėse ir pelėse. Žmogaus ir šimpanzės kalbos genas labai panašus. Pastebimi tik du nedideli skirtumai. Tačiau šie skirtumai smegenyse turi didelę reikšmę. Kartu su kitais genais, jie veikia tam tikrą smegenų veiklą. Todėl žmonės gali kalbėti, o beždžionės – ne. Tačiau žmonių kalbos paslaptis kol kas dar nėra įminta. Kad pradėtume kalbėti, vien genų mutacijos nepakanka. Tyrėjai implantavo žmogaus geno variantą pelėms. Tačiau tai joms nesuteikė sugebėjimo kalbėti. Vis dėlto jų cypimas buvo išties triukšmingas!

text before next text

© Copyright Goethe Verlag GmbH 2018. All rights reserved.