AR

BE

BG

BN

BS

CA

CS

DE

EL

EM

EN

EO

ES

ET

FA

FI

FR

HE

HR

HU

ID

IT

JA

KA

KN

KO

LT

LV

MR

NL

NN

PA

PL

PT

PX

RO

RU

SK

SR

SV

UK

VI

ZH

Gyvūnų kalba

Kai norime save išreikšti, naudojame kalbą. Gyvūnai irgi turi nuosavą kalbą. Ir jie ja naudojasi lygiai taip pat kaip ir mes. Tiksliau, jie bendrauja, kad apsikeistų informacija. Kiekviena gyvūnų rūšis turi nuosavą kalbą. Net termitai bendrauja tarpusavyje. Kai iškyla pavojus, jie prisiglaudžia prie žemės. Taip jie vienas kitą įspėja. Kiti gyvūnai švilpia artindamiesi prie priešų. Bitės kalba šokiais. Taip jos parodo kitoms bitėms, kai yra ko nors užkąsti. Banginiai skleidžia garsus, kurie gali būti girdimi už 5000 kilometrų. Jie bendrauja ypatingomis dainomis. Drambliai irgi siunčia vieni kitiems akustinius signalus. Tačiau žmonės jų negirdi. Daugelio gyvūnų kalba labai sudėtinga. Ji susideda iš įvairių ženklų kombinacijos. Gyvūnai pasitelkia akustinius, cheminius ir optinius signalus. Be viso to, gyvūnai naudoja įvairius gestus. Žmonės jau išmoko naminių gyvūnų kalbą. Jie žino, kada jų šunys patenkinti. Žmonės supranta, kada katės nori būti paliktos ramybėje. Tačiau šunys ir katės kalba labai skirtingomis kalbomis. Daugelis signalų netgi yra visiškai priešingi. Ilgą laiką buvo manoma, kad šunys ir katės tiesiog vieni kitų nekenčia. Tačiau iš tiesų jie vieni kitų nesupranta. O dėl to ir kyla kačių ir šunų bėdos. Tad dėl nesusipratimų pykstasi net gyvūnai...

text before next text

© Copyright Goethe Verlag GmbH 2018. All rights reserved.