egypt
AR
belarus
BE
bulgaria
BG
bangladesh
BN
bosnia
BS
spain
CA
czech_republic
CS
germany
DE
greece
EL
usa
EM
great_britain
EN
esperanto
EO
spain
ES
estonia
ET
iran
FA
finnland
FI
france
FR
israel
HE
croatia
HR
hungary
HU
indonesia
ID
italy
IT
japan
JA
georgia
KA
india
KN
south_korea
KO
lithuania
LT
latvia
LV
india
MR
netherlands
NL
norway
NN
india
PA
poland
PL
portugal
PT
brazil
PX
romania
RO
russia
RU
slovakia
SK
serbia
SR
sweden
SV
ukraine
UK
vietnam
VI
china
ZH

Kalbėjimas įmanomas dėl genetinės mutacijos

Žmogus – vienintelis kalbėti galintis žemės padaras. Tai jį išskiria iš kitų gyvūnų ir augalų. Žinoma, gyvūnai ir augalai taip pat vienas su kitu bendrauja. Tačiau jie nekalba kompleksine skiemenų kalba. Tad, kodėl žmonės gali kalbėti? Norint kalbėti, būtini tam tikri fiziniai bruožai. Tie fiziniai bruožai būdingi tik žmonėms. Tačiau tai nereiškia, kad juos išvystė žmonės. Evoliucijos istorijoje niekas nevyksta be priežasties. Kažkada žmogus pradėjo kalbėti. Kol kas nežinome, kada tiksliai tai nutiko. Tačiau kažkas turėjo nutikti, kad žmonės pradėtų kalbėti. Tyrinėtojai mano, kad už tai atsakinga genetinė mutacija. Antropologai sulygino įvairių gyvų padarų genus. Gerai žinoma, kad kalbai įtaką daro tam tikras genas. Tie, kurių šis genas pažeistas, sunkiai kalba. Jie negali gerai savęs išreikšti ir jiems sunku suprasti žodžius. Šis genas buvo analizuojamas žmonėse, beždžionėse ir pelėse. Žmogaus ir šimpanzės kalbos genas labai panašus. Pastebimi tik du nedideli skirtumai. Tačiau šie skirtumai smegenyse turi didelę reikšmę. Kartu su kitais genais, jie veikia tam tikrą smegenų veiklą. Todėl žmonės gali kalbėti, o beždžionės – ne. Tačiau žmonių kalbos paslaptis kol kas dar nėra įminta. Kad pradėtume kalbėti, vien genų mutacijos nepakanka. Tyrėjai implantavo žmogaus geno variantą pelėms. Tačiau tai joms nesuteikė sugebėjimo kalbėti. Vis dėlto jų cypimas buvo išties triukšmingas!

text before next text

© Copyright Goethe Verlag GmbH 2015. All rights reserved.