egypt
AR
belarus
BE
bulgaria
BG
bangladesh
BN
bosnia
BS
spain
CA
czech_republic
CS
germany
DE
greece
EL
usa
EM
great_britain
EN
esperanto
EO
spain
ES
estonia
ET
iran
FA
finnland
FI
france
FR
israel
HE
croatia
HR
hungary
HU
indonesia
ID
italy
IT
japan
JA
georgia
KA
india
KN
south_korea
KO
lithuania
LT
latvia
LV
india
MR
netherlands
NL
norway
NN
india
PA
poland
PL
portugal
PT
brazil
PX
romania
RO
russia
RU
slovakia
SK
serbia
SR
sweden
SV
ukraine
UK
vietnam
VI
china
ZH

Kalba ir muzika

Muzika – tai pasaulinis fenomenas. Visi pasaulio žmonės kuria muziką. Muzika suprantama visose kultūrose. Tai įrodė moksliniai tyrimai. Jų metu izoliuotoje gentyje buvo grojama vakarų muzika. Toji Afrikos gentis neturėjo jokio priėjimo prie modernaus pasaulio. Tačiau jie atpažindavo, kurios dainos buvo linksmos, o kurios liūdnos. Dar kol kas nebuvo ištyrinėta to priežastis. Tačiau muzika yra kalba be sienų. Ir kažkaip visi sugebame teisingai ją interpretuoti. Vis dėlto muzika neturi evoliucinio pranašumo. Tai, kad mes ją suprantame, yra susiję su mūsų kalba. Mat muzika ir kalba priklauso kartu. Smegenys muziką ir kalbą apdoroja panašiai. Jos panašiai funkcionuoja. Susideda iš tonų ir garsų, sekančių konkrečiomis taisyklėmis. Net kūdikiai supranta muzika, jie to išmoksta dar gimdoje. Jie girdi savo mamos kalbos melodiją. O gimę jie gali suprasti muziką. Galima sakyti, kad muzika imituoja kalbų melodiją. Per kalbos ir muzikos greitį išreiškiamos emocijos. Tad naudodamiesi savo lingvistinėmis žiniomis, suprantame emocijas muzikoje. Todėl muzikalūs žmonės dažnai lengviau mokosi kalbų. Daugelis muzikantų kalbas įsimena lyg melodijas. Taip jiems lengviau jas įsiminti. Įdomu tai, kad lopšinės visame pasaulyje skamba labai panašiai. Tai įrodo, kad muzikos kalba yra tarptautinė kalba. Taip pat tai turbūt pati gražiausia iš visų kalbų...

text before next text

© Copyright Goethe Verlag GmbH 2015. All rights reserved.