egypt
AR
belarus
BE
bulgaria
BG
bangladesh
BN
bosnia
BS
spain
CA
czech_republic
CS
germany
DE
greece
EL
usa
EM
great_britain
EN
esperanto
EO
spain
ES
estonia
ET
iran
FA
finnland
FI
france
FR
israel
HE
croatia
HR
hungary
HU
indonesia
ID
italy
IT
japan
JA
georgia
KA
india
KN
south_korea
KO
lithuania
LT
latvia
LV
india
MR
netherlands
NL
norway
NN
india
PA
poland
PL
portugal
PT
brazil
PX
romania
RO
russia
RU
slovakia
SK
serbia
SR
sweden
SV
ukraine
UK
vietnam
VI
china
ZH

Gyvūnų kalba

Kai norime save išreikšti, naudojame kalbą. Gyvūnai irgi turi nuosavą kalbą. Ir jie ja naudojasi lygiai taip pat kaip ir mes. Tiksliau, jie bendrauja, kad apsikeistų informacija. Kiekviena gyvūnų rūšis turi nuosavą kalbą. Net termitai bendrauja tarpusavyje. Kai iškyla pavojus, jie prisiglaudžia prie žemės. Taip jie vienas kitą įspėja. Kiti gyvūnai švilpia artindamiesi prie priešų. Bitės kalba šokiais. Taip jos parodo kitoms bitėms, kai yra ko nors užkąsti. Banginiai skleidžia garsus, kurie gali būti girdimi už 5000 kilometrų. Jie bendrauja ypatingomis dainomis. Drambliai irgi siunčia vieni kitiems akustinius signalus. Tačiau žmonės jų negirdi. Daugelio gyvūnų kalba labai sudėtinga. Ji susideda iš įvairių ženklų kombinacijos. Gyvūnai pasitelkia akustinius, cheminius ir optinius signalus. Be viso to, gyvūnai naudoja įvairius gestus. Žmonės jau išmoko naminių gyvūnų kalbą. Jie žino, kada jų šunys patenkinti. Žmonės supranta, kada katės nori būti paliktos ramybėje. Tačiau šunys ir katės kalba labai skirtingomis kalbomis. Daugelis signalų netgi yra visiškai priešingi. Ilgą laiką buvo manoma, kad šunys ir katės tiesiog vieni kitų nekenčia. Tačiau iš tiesų jie vieni kitų nesupranta. O dėl to ir kyla kačių ir šunų bėdos. Tad dėl nesusipratimų pykstasi net gyvūnai...

text before next text

© Copyright Goethe Verlag GmbH 2015. All rights reserved.