belarus
BE
bulgaria
BG
bangladesh
BN
bosnia
BS
spain
CA
czech_republic
CS
germany
DE
greece
EL
usa
EM
great_britain
EN
esperanto
EO
spain
ES
estonia
ET
iran
FA
finnland
FI
france
FR
israel
HE
croatia
HR
hungary
HU
indonesia
ID
italy
IT
japan
JA
georgia
KA
india
KN
south_korea
KO
lithuania
LT
latvia
LV
india
MR
netherlands
NL
india
PA
poland
PL
portugal
PT
brazil
PX
romania
RO
russia
RU
slovakia
SK
serbia
SR
sweden
SV
ukraine
UK
vietnam
VI
china
ZH

Toninės kalbos

Daugelis visame pasaulyje naudojamų kalbų yra toninės. Jomis kalbant svarbus tono aukštis. Jis nusprendžia žodžių ar skiemenų reikšmę. Todėl tonas yra smarkiai susijęs su žodžiu. Daugelis Azijos kalbų yra toninės. Pavyzdžiui: kinų, tajų ir vietnamiečių kalbos. Daugeliu toninių kalbama Afrikoje. Taip pat ir Amerikos indėnų kalbos yra toninės. Dauguma indoeuropiečių kalbų turi toninių elementų. Tai, pavyzdžiui, būdinga švedų ir serbų kalboms. Skirtingose kalbose tonų skaičius varijuoja. Kinų kalboje išskiriami keturi skirtingi tonai. Todėl skiemuo ma gali turėti keturias reikšmes. Jis gali reikšti „mama“, „kanapė“, „arklys“ arba „tuščiai kalbėti“. Įdomu tai, kad toninės kalbos taip pat veikia mūsų klausą. Tai įrodė absoliučios klausos tyrimai. Absoliuti klausa – tai gebėjimas tiksliai įdentifikuoti išsgirstus tonus. Absoliuti klausa Europoje ar Šiaurės Amerikoje yra sutinkama gana retai. Mažiau nei 1 iš 10 000 žmonių turi tokią klausą. Visai kitaip yra su gimtakalbiais kinais. Kinijoje 9 kartus daugiau žmonių turi tokį sugebėjimą. Visi kūdikystėje turėjome šį ypatingą sugebėjimą. Juo naudojomės tam, kad išmoktume teisingai kalbėti. Deja, bet dauguma vėliau šį gebėjimą praranda. Tonacija taip pat svarbi muzikoje. Ypač tose kultūose, kuriose kalbama tonine kalba. Ten tenka labai tiksliai laikytis melodijos. Kitaip graži meilės daina gali virsti absurdiška!

text before next text

© Copyright Goethe Verlag GmbH 2014. All rights reserved.