egypt
AR
belarus
BE
bulgaria
BG
bangladesh
BN
bosnia
BS
spain
CA
czech_republic
CS
germany
DE
greece
EL
usa
EM
great_britain
EN
esperanto
EO
spain
ES
estonia
ET
iran
FA
finnland
FI
france
FR
israel
HE
croatia
HR
hungary
HU
indonesia
ID
italy
IT
japan
JA
georgia
KA
india
KN
south_korea
KO
lithuania
LT
latvia
LV
india
MR
netherlands
NL
norway
NN
india
PA
poland
PL
portugal
PT
brazil
PX
romania
RO
russia
RU
slovakia
SK
serbia
SR
sweden
SV
ukraine
UK
vietnam
VI
china
ZH

Ar visi kalbame afrikiečių kalba?

Ne visi esame lankęsi Afrikoje. Vis dėlto, gali būti, kad ten pabuvojo kiekviena kalba! Bent jau tuo tiki dauguma mokslininkų. Jų nuomone, visų kalbų ištakos glūdi Afrikoje. Visos kalbos pasklido po pasaulį būtent iš Afrikos. Iš viso egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Tačiau sakoma, kad visos jos turi bendras šaknis Afrikoje. Tyrinėtojai palygino skirtingų kalbų fonemas. Fonemos – tai mažiausi funkciniai kalbos elementai. Pakeitus fonemą, keičiasi žodžio reikšmė. Tai pailiustruoti padės pavyzdys iš anglų kalbos. Anglų kalboje dip ir tip reiškia du skirtingus dalykus. Tad /d/ ir /t/ yra skirtingos fonemos. Toks fonetinis įvairumas yra didžiausias afrikiečių kalbose. Tačiau šis įvairumas mažėja vis labiau tolstant nuo žemyno. Ir būtent tai, mokslininkų nuomone, įrodo jų teoriją. Daugėjant kalbančiųjų, kalba suvienodėja. Gyventojų teritorijos pakraščiuose genetinis variantiškumas mažėja. Tai priklauso ir nuo to fakto, kad mažėja „naujakurių“. Kuo mažiau migruojančių genų, tuo vienodesnė tampa populiacija. Mažėja galimų genų kombinacijų. Todėl migravusios populiacijos nariai tampa panašūs vieni į kitus. Mokslininkai tai vadina pradininko efektu. Žmonės, palikdami Afriką, su savimi pasiėmė ir savo kalbą. Negausus būrys naujakurių su savimi atsigabeno mažiau fonemų. Taip atskiros kalbos su laiku įgavo daugiau bendrumo. Pasirodo, yra įrodyta, jog Homo sapiens kilo iš Afrikos. Tad dabar laukiame žinių, ar iš ten pat kilo ir kalba...

text before next text

© Copyright Goethe Verlag GmbH 2015. All rights reserved.